- duonėdis
- 2 dúonėdis, -ė smob. (1), duonėdỹs, -ė̃ (3a) DŽ, Skr; SD243 menk. veltėdys, dykaduonis: Dúonėdis duoną ėsta, žemė krėsta J. Dúonėdaitis vaikas – smilga nepardegė, ir ėda Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.
duonėdis
Look at other dictionaries:
duonėdis — 1 duonėdis sm. (1) toks vabalas, mėgstantis duoną: Duonėdžių prilindę pilni paskvarbai Lkv … Dictionary of the Lithuanian Language
